Mūsų šiuolaikinėje visuomenėje socialinė žiniasklaida tapo neatsiejama daugelio žmonių kasdienio gyvenimo dalimi. Nors jie siūlo precedento neturinčias galimybes pasauliniam ryšiui ir bendravimui, yra ir tamsioji pusė, kurios negalima ignoruoti: didelis neigiamas poveikis vartotojų savigarbai ir psichinei sveikatai.
Nuolatinis vaizdų ir informacijos, kuria dalinamasi socialinėje žiniasklaidoje, srautas gali sukelti nenutrūkstamus palyginimus, kai vartotojai vertina savo gyvenimus, palyginti su iš pažiūros tobulu kitų gyvenimu. Šis reiškinys gali sukelti netinkamumo jausmą, pavydą ir žemą savigarbą.
Įtaka savigarbai
Atliktos apklausos metu buvo nustatyta, kad asmenys, daug laiko praleidžiantys socialinės žiniasklaidos platformose, tokiose kaip Instagram ir Facebook, yra linkę pranešti apie žemesnį savigarbos lygį, palyginti su tais, kurie šiose platformose praleidžia mažiau laiko. Nuolatinė prieiga prie kitų laimingų, sėkmingų žmonių vaizdų gali priversti vartotojus jaustis nepakankamai arba nepatenkinti savo gyvenimu.
Be to, socialinė žiniasklaida dažnai skatina ieškoti išorinio patvirtinimo per mygtukus, komentarus ir bendrinimą. Ši priklausomybė nuo kitų pritarimo gali pabloginti savigarbą ir sukelti rimtesnių psichikos sveikatos problemų.
Socialiniai tinklai ir psichikos sveikata
Socialinės žiniasklaidos poveikis psichinei sveikatai yra daugialypis. Pastebėtas ryšys tarp per didelio socialinių tinklų naudojimo ir padidėjusio nerimo bei depresijos dažnio. Spaudimas išlaikyti tobulą buvimą internete kartu su socialiniu palyginimu gali sustiprinti nerimo jausmą. Kibernetinės patyčios yra dar viena rimta su socialinių tinklų naudojimu susijusi problema, turinti tiesioginės įtakos paauglių ir jaunų žmonių psichinei sveikatai.
Be to, nuolatinis neigiamų naujienų ir nerimą keliantis turinys socialinėje žiniasklaidoje gali sukelti emocinį ir protinį išsekimą, vadinamą „užuojautos nuovargiu“. Tai gali sukelti apatiją, neviltį ir kitus psichikos sveikatos sutrikimų simptomus.
Sąmoningas socialinių tinklų naudojimas
Pripažįstant galimus socialinės žiniasklaidos pavojus savigarbai ir psichinei sveikatai, labai svarbu priimti strategijas šiai rizikai sumažinti. Kai kurie metodai apima laiko, praleisto socialinės žiniasklaidos platformose, apribojimą, skaitmeninio sąmoningumo praktikavimą, autentiškumo užtikrinimą internete ir pirmenybę teikiant ryšiams realiame gyvenime.
- Apriboti laiką prisijungus: Konkretaus buvimo socialinėje žiniasklaidoje kiekvieną dieną nustatymas gali padėti sumažinti žalingo turinio poveikį ir sumažinti priklausomybę nuo šių platformų.
- Skaitmeninė sąmonė: Žinodami apie neigiamą socialinės žiniasklaidos poveikį, vartotojai gali būti kritiškesni dėl to, ką vartoja ir dalijasi internete.
- Autentiškumas internete: Vengimas lyginti save socialiai ir užtikrinti autentišką buvimą internete gali padėti padidinti savigarbą ir pagerinti psichinę sveikatą.
- Pirmenybę teikite tikriems santykiams: Skirdami laiko draugams ir šeimos nariams asmeniškai galite sustiprinti asmeninius ryšius ir pasiūlyti didelę socialinę paramą.
Trumpai tariant, socialinė žiniasklaida daro didelę įtaką asmenų savigarbai ir psichinei sveikatai. Nors jie suteikia daug privalumų, susijusių su ryšiu ir prieiga prie informacijos, sąmoningas ir subalansuotas naudojimas yra būtinas norint sumažinti neigiamą poveikį. Taikant tokias praktikas kaip laiko internete ribojimas, autentiškumo užtikrinimas ir tikriems ryšiams teikiama pirmenybė gali padėti skatinti sveikesnę ir pozityvesnę interneto patirtį.
Taip pat žiūrėkite:
- Ekstremalus sportas ir adrenalino paieška
- Vintažinė mada: kodėl sena visada grįžta
- Skaitmeninė sveikata: technologinė medicinos revoliucija
